Apie sielos draugus ir morkų keksiukus

Šiandien žiūrėdama filmą “Sekmadieniai pas Tifani“ (ang. “Sundays at Tiffany’s“) tik dar kartą supratau, kaip svarbu gyvenime surasti savo sielos draugą. Kaip aš džiaugiuosi, kad tokį turiu! Ne tas žodis, kaip gera jausti širdy pilnatvę. Žinoti, kad tave visada palaikys, kad nukreips teisingu keliu, kai paklysi, kad net ir tyloje su juo jausiesi lyg rojuj, kad jis padės pildyti tavo svajones, kad sukurs saugumo jausmą, kad visur, kur tik bebūsi, esant jam šalia jausiesi būdama namie ir t.t., ir t.t. Galima būtų vardinti ir vardinti. Va tokie jausmai užplūsta apie savo žmogų galvojant. Ir kaip kartais aš pykstu ant savęs, kad per mažai jam dėkoju, už tai, kad jis šalia, tiesiog su manimi, per mažai sakau, koks svarbus jis man yra ir per retai sakau žodį “myliu“. Tai dar vienas pažadas naujiems metams. Sunku man kol kas. Na bet kaip nors 😉

Pilną įrašą skaitykite čia 😉

Reklama
Pažymėta: , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Reklama
%d bloggers like this: